Žuvų taukus žmonės vartoja jau tūkstančius metų. Tačiau tai ne tik tradicija. Tai moksliniais tyrimais pagrįsti duomenys. Vis tik visuomenėje egzistuoja nemažai mitų. Juos atremti gali faktai.
Tai vienas labiausiai paplitusių požiūrių visuomenėje, tačiau tai greičiau aplaidumas nei tiesa. Širdis, smegenys, nervų sistema žmogaus organizme veikia be pertraukų, todėl ir jų palaikymas turėtų būti pastovus. Beje, nepaisant to, kad žmogaus organizmui omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios, pats organizmas jų nepasigamina. Vienintelis būdas joms patekti į organizmą – su maistu, t. y. valgant jūrinės žuvies arba geriant žuvų taukų.
Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino teigiamą žuvų taukų poveikį organizmui, kai kraujyje yra atitinkama omega-3 riebalų rūgščių koncentracija, t. y., kai žuvų taukus žmogus vartoja sistemingai. Neseniai JAV mokslininkai atliko studiją, kurios metu lygino omega-3 koncentraciją Japonijoje ir JAV gyvenančių vyrų kraujyje. Tyrimas parodė, kad Japonijos gyventojai suvalgo vidutiniškai apie 100 gramų jūrinės žuvies kiekvieną dieną, tuo tarpu amerikiečiai – 7-13 gramų. Omega-3 riebalų rūgščių koncentracija japonų kraujyje buvo net du kartus didesnė nei amerikiečių kraujyje. Susirgimų širdies ligomis Japonijoje statistiškai yra mažiau nei JAV.
Linų sėmenys yra vertingas produktas. Šių sėklų aliejuje yra ir omega-3 riebalų rūgšties ALR (alfa-linoleno). Tačiau nėra naudingiausių omega-3 rūgščių – EPR (eikozapantaeno) ir DHR (dokozaheksaeno). Būtent šios riebioje jūros žuvyje ar žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys yra vertingiausios.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad linų sėmenų aliejus yra kaloringas produktas. Norint pasisavinti reikiamą omega-3 kiekį iš sėmenų aliejaus, jo kasdien reikėtų išgerti 60-100 ml, o tai yra iki 900 papildomų kilokalorijų! Spręskite patys, kas geriau: išgerti beveik pusę stiklinės linų sėmenų aliejaus ar 1 arbatinį šaukštelį (5 ml) žuvų taukų?
Omega-3 riebalų rūgštys EPR ir DHR ne šiaip sau vadinamos nepakeičiamomis!
Atkreipiame dėmesį, kad svarbu ne tik mėgti žuvį, bet valgyti jos bent 2-3 kartus per savaitę. Toks kiekis padėtų sveikam vidutinio sudėjimo žmogui užsitikrinti minimalų omega-3 poreikį organizme. Norint gauti bent 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių per parą – tiek, kiek rekomenduoja mitybos ir sveikatos specialistai – jūrų žuvies reikėtų valgyti 4-5 kartus per savaitę po 150 gramų.
Lietuvos gyventojų mitybos įpročių studija rodo, kad jūrų žuvies ir jos produktų lietuviai suvartoja per mažai. SIC (UAB „Socialinių tyrimų centras“) atliktas reprezentatyvus gyventojų įpročių ir elgsenos tyrimas taip pat parodė, kad 2-3 kartus per savaitę žuvies valgo tik 10 proc. gyventojų. Visi kiti – gerokai mažiau.
Tyrimo metu apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15-74 metai. Tyrimą 2013 m. gegužę atliko SIC (UAB „Socialinių tyrimų centras“).
Įdomu tai, kad net 30 proc. respondentų mano, jog jūrinę žuvį savo savybėmis gali atstoti žuvies konservai, 18 proc. teigia, kad mėsa, paukštiena ir žvėriena, 12 proc. įsitikinę, kad krabų lazdelės. Tačiau tai nėra tiesa.
Svarbiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra jūrų žuvys. Valgydami ežerų ar ūkiuose išaugintą žuvį reikiamu omega-3 kiekiu neapsirūpinsite. Svarbu ir tai, kada žuvis yra sužvejota – vasarą ir rudenį ji būna sukaupusi daugiau vertingųjų medžiagų nei žiemą ir pavasarį. Dalies naudingųjų medžiagų netenkama ir termiškai ją apdorojant.
Tiek omega-3, tiek ir omega-6 yra be galo svarbios žmogaus organizmui. Tačiau omega-3 yra tik jūrinėje žuvyje, kurios žmogus suvalgo dažniausiai per mažai, o omega-6 gausu daugelyje augalinių aliejų, kurie labai paplitę žmogaus racione. Todėl papildomai vartoti omega-6 žmogui tikrai nėra būtina.
Beje, ar žinojote, kad žmogaus pirmtakų, kurie gyveno prie jūrų ir valgė daugiau jūrų gėrybių, smegenys vystėsi kur kas greičiau nei tų humanoidų, kurie neturėjo priėjimo prie jūros ir nevalgydavo omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų. Šių humanoidų smegenys beveik tris milijonus metų buvo ne ką didesnės nei šimpanzių (šaltinis www.fi.edu).