Paradoksas – apie sveiką mitybą kalbama daug ir išsamiai, tačiau Lietuvos žmonių mitybos įpročiai blogėja. Tyrimai rodo1, kad daugumos Lietuvos gyventojų mityba yra nepilnavertė, rinkdamiesi maistą labiau galvojama apie kainą nei apie kokybę ir sveikatą. Kasdieniame racione yra per mažai ląstelienos, vaisių ir daržovių, per daug cukraus ir sočiųjų riebalų.
Be abejo, svarbiausias maistinių medžiagų šaltinis yra kasdienis mūsų maistas. Tačiau ar šiandien galime būti tikri, kad su maistu gauname visas būtinas medžiagas? Ne paslaptis, kad šiuolaikiniai ūkininkavimo metodai, įskaitant ir specialiuosius pašarus, keičia ne tik augalų ir gyvūnų auginimo procesus, bet ir produktų sudėtį. Nenuostabu, kad per kur kas trumpesnį laikotarpį nei natūralus ciklas užaugintos daržovės, javai ar mėsa nėra tokie maistingi kaip anksčiau. Maistinių medžiagų kiekis gerokai sumažėjęs ir dirvožemyje, kuriame per vienerius metus užauginami net keli derliai. Palikti dirvožemį dirvonuoti ir laukti, kol atsistatys mineralinių medžiagų lygis, ar valgyti natūraliomis sąlygomis užaugintų gyvūnų mėsą – šiandien tikra prabanga.Apelsinus mes žinome kaip vaisius, turinčius daug vitamino C. Tačiau juose yra ir kitų svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino A ir geležies. „Šiandien suvalgę 8 apelsinus gauname tiek vitamino A, kiek mūsų seneliai gaudavo suvalgę vos 1 apelsiną, o norėdami gauti tiek geležies, kiek anksčiau būdavo 1 apelsine, turime suvalgyti juos net 5.“ – teigia Londono miesto universiteto Maisto politikos centro profesorius Tim Lang.
Tai reiškia, kad vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų papildai mums yra būtini, jų svarba žmogaus mityboje neabejotina, o vaidmuo didžiulis.
1 Dobrovolskij V., Stukas R. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais. VU, 2014.
2 RMV – referencinės maistinės vertės.