Nors šios riebalų rūgštys yra gyvybiškai svarbios, ne visas jas žmogaus organizmas gali pasigaminti pats. Polinesočiosios riebalų rūgštys į žmogaus organizmą patenka su maistu.
Išskiriamos trys svarbiausios riebalų rūgštys omega-3: alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeninė rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeninė rūgštis (DHR).
Kokios yra omega-3 riebalų rūgštys?
Augalinės kilmės:
- ALR – a-linoleno rūgštis
Žuvinės kilmės:
- EPR – eikozapantaeno rūgštis
- DHR – dokozahaeksaeno rūgštis.
Omega-6 riebalų rūgštys:
- LR – linolo rūgštis;
- GLR – g-linoleno rūgštis;
- AR – arachidono rūgštis.
Nors augaluose (pvz., linų sėmenyse) aptinkama ALR, a-linoleno rūgštis, priklauso omega-3 riebalų rūgštims, pagal naudą žmogaus organizmui neprilygsta jūrinės kilmės omega-3 – eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštims. EPR ir DHR yra svarbiausios polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys.
Naudingiausios žmogaus organizmui yra jūrinės kilmės omega-3. Ypatingųjų omega-3 riebalų rūgščių – eikozapentaeninės (EPR) ir dokozaheksaeninės (DHR) – gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Šios rūgštys užtikrina žuvų ląstelių membranų skystą būklę žemoje temperatūroje. Menkių kepenų aliejus yra labiausiai vertinamas dėl turimo didžiausio EPR ir DHR riebalų rūgščių kiekio.
